Priešmokyklinis ugdymas
Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos jam sueina 5 metai (vaikas, gimęs 2019 m. nuo sausio 1 d. iki balandžio 30 d.). Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, vaikui priešmokyklinis ugdymas gali būti pradedamas teikti, kai jam tais kalendoriniais metais 5 metai sueina iki rugsėjo 1 dienos (vaikas, gimęs 2019 m. nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 1 d.).
Priešmokyklinis ugdymas gali būti pradedamas teikti atlikus vaiko brandumo vertinimą pedagoginėje psichologinėje tarnyboje. Dėl vaiko įvertinimo pradėti ugdymą pagal priešmokyklinio ugdymo programą tėvai (globėjai) kreipiasi į PPT.
Priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas vėliau tėvų (globėjų) sprendimu, bet ne vėliau, negu vaikui tais kalendoriniais metais sueina 6 metai. (vaikas, gimęs 2018 m., 2024 rugsėjį pradeda ugdytis pagal priešmokyklinę programą).
Nuoroda į LR švietimo įstatymą. I-1489 Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (e-tar.lt) (8 straipsnis. Priešmokyklinis ugdymas)
Kauno lopšelyje-darželyje „Gintarėlis“ veikia 3 priešmokyklinio ugdymo grupės:
10 gr. „Boružėlės“
9gr. „Nykštukai“
6gr. Kiškučiai (mišri grupė)
Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa
Priešmokyklinio ugdymo tikslas – padėti mokiniams ugdytis asmenines savybes, įgyti socialinių įgūdžių ir pasirengti mokytis pagal pradinio ugdymo programą.
Priešmokyklinio amžiaus mokinio kompetencijų ugdymo rezultatai, baigus priešmokyklinio ugdymo programą (atsižvelgiant į amžiaus tarpsnio ypatumus):
1. skiria daiktus ir reiškinius pagal jiems būdingus požymius; dalijasi idėjomis, žiniomis artimoje aplinkoje; daiktus ir reiškinius apibūdina skirtingais raiškos būdais – kalba ir vaizdinėmis priemonėmis;
2. atlieka mąstymo pagrindimui būdingą veiklą, pvz., lygina; kelia klausimus; atpažįsta problemas; įvardija vieną ar kelias problemos sprendimo idėjas;
3. bendradarbiauja tiesiogiai ir naudodamasis skaitmeninėmis technologijomis, su draugais atlikdamas bendras veiklas; vertina savo ir kitų nuomonę, paiso savo ir kitų poreikių; aptaria svarbiausius susitarimus, elgesio taisykles realioje ir skaitmeninėje aplinkoje ir jų laikosi; skiria tinkamą ir netinkamą elgesį elementariose situacijose, atsižvelgdamas į poveikį kitiems; atpažįsta situacijas, kuriose reikia suvaldyti emocijas, ir bando jas valdyti;
4. naudoja įvairias kūrybinės veiklos priemones ir būdus; naudoja, kuria ir pertvarko paprasčiausią skaitmeninį turinį;
5. naudoja įvairias kultūrinės raiškos formas; naratyviniais žaidimais, vaizduojamaisiais menais ir kitais būdais pakartoja, panaudoja ir plėtoja anksčiau patirtas kultūros raiškos formas;
6. nusako, ką suvokia apie savo kultūrą ir kuo ji skiriasi nuo kitų kultūrų, žmonių ar tradicijų, su kuriomis yra susidūręs; aptaria kitoniškumą, kuomet lygina savo aplinkos kultūros reiškinius su tais, kuriuos stebi gyvai ir įvairiose medijose;
7. susidūręs su sunkumais, tęsia pradėtą veiklą; užbaigia pradėtą darbą, jį tobulina, rezultatus pristato pasiūlytu būdu;
8. priima sprendimus, vadovaudamasis vertybėmis, jas įvardija; skiria aiškiai išreikštą pilietišką ir nepilietišką elgesį; dalyvauja mokytojų inicijuotose pilietinėse veiklose;
9. laikosi asmens higienos reikalavimų; aktyviai leidžia laisvalaikį, laikosi saugaus elgesio taisyklių.
Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas:
Priešmokyklinio amžiaus mokinių pasiekimų lygiai: iki pagrindinio lygio, pagrindinis lygis, virš pagrindinio lygio. Pasiekimų vertinimai pateikiami aprašomuoju būdu – trumpais komentarais, nusakančiais, kokios yra mokinio stiprybės, kas jau pasiekta, ką reikia tobulinti; informacija apie mokinio pasiekimus kaupiama ir fiksuojama mokinio pasiekimų apraše, aplanke ar skaitmeninėse laikmenose.