Montessori mokymas
Montessori yra 1897 metais italų medikės ir pedagogės Marijos Montessori sukurtas vaikų ugdymo metodas. Jis moko kiekvieną vaiką priimti kaip savarankišką ir unikalią asmenybę su savo prigimtiniais pomėgiais, kurie geriausiai atsiskleidžia žaidžiant. Tačiau užuot stengęsi nukreipti jų dėmesį norima linkme, svarbu leisti jiems paties pasirinkti mėgstamus užsiėmimus ir jų trukmę. O tai geriausia padaryti suteikiant vaikams tinkamas sąlygas ir reikalingas priemones.
Paimta iš:
Šeima, D. (2022, March 5). Montessori metodas: kuo išskirtiniai italų medikės įkvėpti žaislai ir kodėl vaikams nepatariama žais. . . Delfi Šeima. https://www.delfi.lt/seima/idomu/montessori-metodas-kuo-isskirtiniai-italu-medikes-ikvepti-zaislai-ir-kodel-vaikams-nepatariama-zaisti-su-princesemis-bei-drakonais-88825157#/
MARIJA MONTESSORI IR MONTESSORI PEDAGOGIKOS UNIKALUMAS IKIMOKYKLINIAME UGDYME
MARIJA MONTESSORI: PEDAGOGIKOS PRADININKĖ
Montessori ugdymo sistema, sukurta italų gydytojos ir pedagogės Marijos Montessori (1870-1952), yra viena iš plačiausiai pripažintų ir taikomų alternatyvių švietimo metodikų pasaulyje. Marija Montessori (1870-1952) buvo italų gydytoja, pedagogė ir mokslininkė, kurios vardu pavadinta viena žymiausių pasaulio ugdymo metodikų. Ji tapo pirmąja moterimi Italijoje, baigusia medicinos mokslus.
Ši ugdymo sistema remiasi vaiko prigimtiniais gebėjimais, savarankiškumu ir natūraliu smalsumu, siekiant sukurti optimalias sąlygas mokymuisi ir asmenybės ugdymui. Montessori metodika yra taikoma nuo ankstyvojo ikimokyklinio amžiaus iki vidurinio ugdymo, tačiau ypatingai efektyvi ji yra ikimokykliniame amžiuje, kur formuojasi pagrindiniai vaiko įgūdžiai ir charakterio bruožai.
Marija Montessori paliko didžiulį indėlį ugdymo pasaulyje. Jos metodika ne tik padeda vaikams ugdytis savarankiškumą ir pasitikėjimą savimi, bet ir paruošia juos visaverčiam gyvenimui bendruomenėje. Montessori pedagogika tebėra aktuali ir šiandien, ypač ikimokykliniame ugdyme, kur vaikai pradeda savo mokymosi kelionę.
MONTESSORI PEDAGOGIKOS PRINCIPAI
Montessori pedagogika remiasi keliais esminiais principais, kurie išskiria ją iš tradicinio ugdymo modelių:
- Vaiko Savarankiškumas: Montessori metodikoje didelis dėmesys skiriamas vaiko savarankiškumui. Vaikams suteikiama galimybė pasirinkti veiklas ir mokytis savarankiškai, taip ugdant jų atsakomybę ir pasitikėjimą savimi. Vaikai gali laisvai judėti ir pasirinkti veiklas, kurios jiems tuo metu atrodo įdomiausios. Tai leidžia jiems geriau susikoncentruoti ir giliau įsigilinti į tai, kas jiems patinka. Tačiau būtina pabrėžti, kad Montessori metodikoje laisvė ir drausmė yra glaudžiai susiję. Vaikai išties turi laisvę pasirinkti veiklas, tačiau tai vyksta tam tikrose ribose, kurios skatina atsakomybę ir savitvardą.
- Mokymosi Aplinka: Ugdymo aplinka yra kruopščiai pritaikyta vaiko poreikiams, kad skatintų vaikų nepriklausomybę ir aktyvų dalyvavimą mokymosi procese. Grupėse naudojamos specialiai sukurtos Montessori mokymo priemonės ir baldai, kuriuos vaikai gali lengvai pasiekti ir naudoti.
- Žaidimas kaip Mokymosi Būdas: Montessori pedagogika supranta žaidimą kaip svarbiausią ikimokyklinio amžiaus vaikų veiklą. Per žaidimus vaikai mokosi socialinių įgūdžių, problemų sprendimo ir kūrybiškumo.
- Individualizuotas Mokymas: Kiekvienas vaikas laikomas unikaliu, todėl ugdymo procesas yra pritaikomas prie individualių vaiko poreikių ir interesų. Mokytojai stebi vaikų veiklą ir pritaiko mokymo būdus pagal jų poreikius.
- Mokytojo Vaidmuo: Montessori mokytojas nėra tradicinis žinių teikėjas, o veikiau vadovas, stebėtojas ir pagalbininkas, kuris padeda vaikams atrasti savo interesus ir mokytis savarankiškai. Mokytojas stebi, palaiko ir skatina vaikus, tačiau nediktuoja, kaip ir ką jie turėtų mokytis.
- Mokymosi Ritmas: Vaikai skatinami mokytis savo ritmu. Mokytojai, stebėdami vaikų veiklą, padeda jiems atrasti tai, kas jiems įdomu ir naudinga, tačiau netrukdo jų natūraliai mokymosi eigai.
- Sensorinis Mokymas: Montessori ugdymo procese daug dėmesio skiriama sensoriniam mokymui, kurio metu vaikai mokosi per savo pojūčius. Specialios mokymo priemonės padeda vaikams suprasti ir įsisavinti sudėtingas sąvokas per konkrečius patyrimus.
- Mišraus Amžiaus Grupės: Montessori klasėse dažnai dirbama mišraus amžiaus grupėse, kur vaikai mokosi vieni iš kitų. Tai skatina socialinių įgūdžių vystymąsi, bendradarbiavimą ir empatiją.
- Socialinė Atsakomybė ir Bendradarbiavimas: Vaikai mokomi dirbti grupėse, dalintis ir bendradarbiauti. Tai skatina socialinių įgūdžių vystymąsi ir bendruomenės jausmą.
Montessori ugdymo sistema yra unikalus ir veiksmingas būdas ugdyti vaikus, kuris remiasi vaiko prigimtiniais gebėjimais ir interesais. Ši metodika skatina savarankiškumą, kūrybiškumą ir socialinių įgūdžių vystymąsi, padedant vaikams augti harmoningoje ir palaikančioje aplinkoje. Montessori ugdymo sistema yra vertinga alternatyva tradiciniam švietimui, suteikianti vaikams galimybę augti ir vystytis pagal savo individualius poreikius ir gebėjimus.
Siekiant išsamiau susipažinti su Montesorri ugdymo metodu, rekomenduojame šiuos skaitinius:
Montessori pedagogika Lietuvoje
Montessori mokymas ugdo savarankiškus vaikus
Kuo unikalus M. Montessori metodas
Ugdome savarankišką žmogų: kuo unikali Montessori pedagogika?
KAS YRA MONTESSORI DARŽELIS? PAAIŠKINIMAS, YPATUMAI, PEDAGOGIKOS TAIKYMAS LIETUVOJE